Zumavipe veš e korkorni organizacija
Ion Ghica avel kotar o foro Piteşti, andar e teluni Romanijaki rig. Pe lista kotar e 1002 Roma ano Piteşti »evakuirime« ki Transnistria ko 12 Septembro 1942, pe pozicije 123-127 si hramome: Ioan Ghica (39 berša), leski rromni Floarea (27) thaj lenge čhavore i Maria (11), Barbu (14) thaj Ioan (3). I deportacija upral o Ion Ghica naj sas tipikani; kaj zoralo sas vaš i mobilizacija, vov či trubulas te ovel deportirimo. Ko dives kana e Rroma geletar, o Ion Ghica rodijas te džal peske familijasa kaj oleski rromni kamelas te ovel peske dadesa thaj dajasa save pe lista sas.
Ande Transnistria, i familija sas bičhaldi ande Kateline (Catelino kotar 1941-1944) ando Ochakiv (Oceacov) than, po agor e Oktombresko 1942. O Ion Ghica sas čhuto sar »e Rromengo* šerutno«, funkcija savi kerdi sas kotar o anglošerutnipe ande Transnistria. Kodo trubulas te ovel manuš savo džanelas te hramonel thaj te ginavel, savo sas ande armija thaj sas ole respekto maškar e Rroma. Sas le paćiv te kerel e lila thaj te ingarel e Rromen te keren buti. Vov kerelas medijacija maškar e Rroma thaj e Romanijake okupatorenge institucije thaj e bare manušenca ande kodo than.
Ko 21. Decembro 1942, 650 Rroma bešenas ande Kateline. Von xabaske lenas numa varo thaj či lenas khanči aver, olen naj sas kajve te kiraven pesko xabe. Vakerdino si kaj e Rroma bikinenas vi pire uravimata te šaj xabe te kinen. O lil mothavel o baro mulipe maškar e Rroma, majbut kotar o tifus. Dži ko dopaš Marto 1943, ande Kateline numa 203 Rroma ačhile dživde. Kotar o milaj 1943, e Rroma kotar e Kateline trubulas te keren buti ande gavesko Kolhozo.
Kana astardas o Augusto 1943, o Ion Ghica adresirindas peticija dži ke thanesko Prefekto vaš e but phari situacija ke savi arakhenas pes e Romanijake Rroma deportirime ko adava than. E rezultatura kotar e kontrola si sumirime ando lil bičhaldo dži ko Prefekto ando Oceacov than, po 2. Septembro 1943. Nesave lileske kotora čačikaren kodo so phendas o Ion Ghica. I peticija mothavel kaj ande Transnistria o siguripe vaš o xabe problemo sas vi kadale deportirime manušenge save kerenas buti ando Kolhozo, kolenge, sar so phenelas i komanda kotar o šorutno, o foro thaj o lokalutno Kolhozo trubulas te den olenge xabe. E deportirime Rroma či resenas so trubulas olenge kotar e romanijaki okupacijaki Administracija, numa resenas vi bibaxtalipe kotar e ukrajinake komune.
Vi kodo so o Ion Ghica kamelas te ovel irando, vov thaj oleski familija ačhile ande Kateline dži ko milaj 1944.